Gonorrhea

„Apie tai, kad vienišos moterys vertėsi prostitucija, žinojo ir sovietinė valdžia, nes ir pareigūnai naudodavosi jų paslaugomis. Užfiksavus venerinių ligų protrūkį, pirmiausia buvo įtariamos prostitutės. 1948 m. spalio 15 d. LTSR prokuroras G. Bacharovas slaptu raštu LKP CK sekretoriui Antanui Sniečkui pranešė, kad Veisiejų miestelyje prievarta buvo tikrinamos moterys ir merginos, nes įtarta, kad jos platino venerines ligas. Rašte pabrėžiama ir piktinamasi, kad dauguma tikrinamųjų buvo partinės aktyvistės [19]. Medicininė moterų apžiūra atkreipė viso miestelio dėmesį, nes moterys buvo sulaikytos darbo metu, viešai stebint aplinkiniams. Kalbos apie prostitučių sulaikymą bematant nuvilnijo per miestelį ir „prie ambulatorijos susirinko liaudies gynėjai, garnizono kareiviai, vaikai, kurie palydėdavo moteris šiurkščiais juokeliais ir necenzūriniais žodžiais“ [20]. Prievarta buvo patikrinta dvidešimt moterų – komjaunimo aktyvisčių, vykdomojo komiteto darbuotojų, moterų tarybų narių. Medicininę moterų apžiūrą organizavo Veisiejų miestelio milicijos viršininkas, pasiuntęs prašymą Lazdijų apskrities sveikatos apsaugos skyriaus vedėjui. Prašyme buvo reikalaujama patikrinti minėtų moterų sveikatą, kadangi jos „ištvirkauja ir užkrečia sveikus visuomenės narius“ [21]. Beje, inicijuoti organizuotą medicininį patikrinimą buvo priverstas Lazdijų LKP komiteto instruktorius Lavrenovas, pats užsikrėtęs gonorėja nuo vienos iš šių moterų [29]. Po Veisiejų istorijos partiniai darbuotojai susirinkimuose privalėjo apsvarstyti ir pasmerkti komunistų partijos narių elgesį. Į Veisiejus atvykęs Lazdijų apskrities LKP pirmasis sekretorius Žečius be jokių užuolankų kritikavo valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininką Mikelionį už tai, kad „į aparatą prasiskverbė prostitutės ir venerinėmis ligomis sergą mergaitės“ [23].